Pagalbinis
apvaisinimas

Šiame straipsnyje išsamiai aptarsime, kas pagalbinis apvaisinimas ir kuo jis skiriasi nuo natūralaus apvaisinimo po lytinio akto, kaip vyksta apvaisinimas, kuo skiriasi IUI ir IVF apvaisinimo procesas, per kiek laiko įvyksta apvaisinimas ir kokie yra apvaisinimo požymiai, kur vyksta apvaisinimas, kaip elgtis po pagalbinio apvaisinimo, taip pat – ar pagalbinio apvaisinimo įstatymas Lietuvoje numato pagalbinio apvaisinimo kompensavimą ir kitus svarbius klausimus.

Pagalbinis apvaisinimas
01/09

Pagalbinis apvaisinimas - kas tai?

Jei lytinio akto tarp vyro ir moters metu įvyksta natūralus apvaisinimas, spermatozoidas(-ai) apvaisina moters organizme esantį(-ius) kiaušinėlį(-ius) ir užsimezga nauja gyvybė. Neretai pasitaiko atvejų, kai porai nepavyksta pastoti natūraliai. Atlikus reikiamus vaisingumo tyrimus ir nustačius, kad nėra patologijos, porai galima padėti naudojant dirbtinį apvaisinimą.

Prieš rekomenduojant dirbtinį apvaisinimą, pirmiausiai porai yra pasiūlomi kiti nevaisingumo gydymo būdai, atsižvelgiant į nevaisingumo priežastis. Tai gali būti lytinių santykių laiko parinkimas, atitinkami medikamentai, mikrochirurginė operacija. Pagalbinis reprodukcinis gydymas dažnai vadinamas pagalbiniu apvaisinimu, nors iš tiesų šioje procedūroje nėra nieko nenatūralaus ar dirbtinio, išskyrus tai, kad ovuliacija skatinama specialiais medikamentais, o pats apvaisinimas vyksta Medicija klinikoje

dd
02/09

IVF ir IUI: Pagrindiniai skirtumai

Yra skiriami du pagrindiniai pagalbinio apvaisinimo metodai:

  • IUI – intrauterininė inseminacija
  • IVF – apvaisinimas mėgintuvėlyje (in vitro fertilizacija)

Intrauterininė inseminacija (IUI) yra pati paprasčiausia pagalbinio apvaisinimo procedūra. Naudojant specialias metodikas moters partnerio (arba donoro) sperma paruošiama į specialią suspensiją ir kateteriu įvedama tiesiai į moters gimdą.

Kitas nevaisingumo gydymo metodas, kuris laikomas vienu iš veiksmingiausių pagalbinio apvaisinimo būdų, yra in vitro fertilizacija (IVF), suteikianti galimybę apvaisinti kiaušinėlius ne moters organizme. IVF procedūra yra priskiriama pagalbinėms reprodukcinėms technologijoms ir yra vadinama apvaisinimu mėgintuvėlyje, nes moters kiaušialąstėms apvaisinti reikalingos laboratorijos sąlygos ir tam tikros specialios medicinos procedūros.

IVF procedūros metu moters partnerio (arba donoro) sperma patalpinama į specialią talpą su moters kiaušialąste, ir spermatozoidai paliekami ją apvaisinti. Kai įvyksta apvaisinimas, sėkmingai apvaisintos kiaušialąstės paliekamos augti 2-5 paras, o po to perkeliamos į moters gimdą tolimesniam vystymuisi.

03/09

Kaip vyksta pagalbinis apvaisinimas?

Yra skiriami du pagrindiniai pagalbinio apvaisinimo metodai:

Viskas prasideda nuo poros apsilankymo pas specialistą ir konsultacijos, kurios metu gydytojas surenka anamnezę, paskiria reikalingus laboratorinius ir/ar diagnostinius tyrimus, aptaria galimus gydymo būdus. Tuomet pagal gydytojo paskirtą protokolą pradedama kiaušidžių stimuliacija – moters organizmas stimuliuojamas specialiais hormoniniais preparatais, skatinančiais subręsti didesnį skaičių folikulų (ir kiaušialąsčių), nei natūraliame moters mėnesinių cikle.

Jei gydytojo ir poros sprendimu nusprendžiama atlikti intrauterininę inseminaciją (IUI), masturbacijos būdu Medicija klinikoje surenkama (arba specialia adata tiesiai iš sėklidžių paimama) vyro sperma. Sperma yra specialiai paruošiama, atskiriant progresyvaus judėjimo tiesiaeigius spermatozoidus nuo nejudrių ir negalinčių apvaisinti spermatozoidų ir sukoncentruoti juos labai mažame specialios terpės kiekyje. Intrauterininės inseminacijos (IUI) metu sukoncentruotas vyro spermos mėginys surenkamas į specialų vienkartinį kateterį ir sušvirkščiamas tiesiai į moters gimdą. Tuomet belieka laukti sėkmingo apvaisinimo ir nėštumo pradžios.

Jei pasirenkamas apvaisinimas mėgintuvėlyje (in vitro fertilizacija), po moters organizmo stimuliacijos hormonais, atliekama transvaginalinė punkcija, kurios metu išsiurbiamas folikulų turinys ir jame ieškoma kiaušialąsčių. Ši procedūra atliekama su narkoze.

Tuomet eina sekantis etapas – spermos surinkimas. Jį galima atlikti tik Medicija klinikoje (negalima surinktos spermos atsivežti iš namų) masturbacijos būdu arba specialia adata paimant tiesiai iš sėklidžių. Folikuliniame skystyje per mikroskopą yra surandamos moters kiaušialąstės ir jos patalpinamos į specialią skystą terpę, kuriose yra kiaušialąsčių gyvybingumą palaikančių medžiagų.

Vėliau į lėkšteles su kiaušialąstėmis įlašinama specialiai paruošta sperma, arba, esant nepakankamam spermatozoidų kiekiui, mikromanipuliatoriaus pagalba atrenkami greičiausi, morfologiškai taisyklingiausi spermatozoidai ir intracitoplazminės spermatozoido injekcijos metu, įtalpinami po vieną į kiekvieną kiaušialąstę sėkmingam apvaisinimui užtikrinti.

Po apvaisinimo embrionai auginami specialiuose laboratorijos inkubatoriuose, kuriuose yra palaikomas pastovus temperatūros ir drėgmės režimas taip atkuriant artimą natūraliai terpę. Vėliau, gydytojo ir embriologo sprendimu, geriausias embrionas (ar keli) yra perkeliamas į moters gimdą, naudojant specialų minkštą vienkartinį kateterį. Sekančią dieną po IVF tikrinama, ar kiaušialąstė(-s) buvo apvaisinta(-os) sėkmingai.

04/09

Per kiek laiko įvyksta apvaisinimas?

Kai lytinės ląstelės susilieja ir įvyksta apvaisinimas, po apvaisinimo susidariusi ląstelė yra vadinama zigota. Po apvaisinimo zigota pradeda dalintis ir sekančią dieną ji tampa dviejų, vėliau keturių ir t.t. ląstelių embrionu. Tokiu pačiu principu vyksta ir natūralus, ir pagalbinis apvaisinimas.

05/09

Kas lemia pagalbinio apvaisinimo sėkmę?

Ir IUI, ir IVF procedūrų sėkmė priklauso nuo daugybės faktorių: poros fizinės sveikatos ir psichologinės būsenos, patiriamo streso ir įtampos neigiamo poveikio, gyvenimo būdo, vyro ir moters anksčiau persirgtų ligų, partnerių amžiaus, moters svorio, kuris lemia hormonų apykaitą.

Svarbu žinoti, kad pagalbinio apvaisinimo įstatymas Lietuvoje numato, jog kiekviena pora turi teisę į pagalbinį apvaisinimą, jei yra itin sudėtinga arba neįmanoma natūraliai pastoti. Lietuvoje dirbtinį apvaisinimą reglamentuoja Pagalbinio apvaisinimo įstatymas ir valstybė iš dalies finansuoja pagalbinio apvaisinimo kompensavimą, jei įvykdomi tam tikri reikalavimai.

06/09

Klinikoje yra teikiamos ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžeto lėšomis kompensuojamos paslaugos.

Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžeto lėšomis kompensuojamų paslaugų sąrašas yra skelbiamas skelbiamas viešai paslaugų teikimo vietoje ir Klinikos internetineme tinklapyje – https://medicija.lt/apmokejimas-ir-draudimas/ bei Valstybinės ligonių kasos prie sveikatos apsaugos ministerijos internetiniame tinklapyje https://ligoniukasa.lrv.lt/lt/paslaugos/e-paslaugos/sveikatos-prieziuros-istaigos-ir-paslaugos-visoje-lietuvoje-3·

Gydytojų specialistų konsultacijos kompensuojamos tik pateikus gydytojo, kurio paslaugos apmokamos PSDF biudžeto lėšomis, tinkamai išrašytą ir galiojantį siuntimą, taip pat pacientams yra visiškai nemokamos. Mokamų paslaugų teikimo tvarka (žr. vidaus tvarkos taisykles) ir sąlygos skelbiamos paslaugų teikimo vietoje ir Klinikos internetineme tinklapyje https://medicija.lt/apmokejimas-ir-draudimas/

07/09

Pagalbinio apvaisinimo būdai

Tai medicininiai metodai, padedantys pastoti. Taikant šiuos būdus, pasaulyje gimė daugiau nei milijonas vaikų. Skiriami du pagrindiniai pagalbinio apvaisinimo metodai:

Intrauterininė inseminacija (IUI) 
Apvaisinimas mėgintuvėlyje (IVF – in vitro fertilizacija)
Taikant IUI ir IVF būdus, naudojama specialiomis metodikomis paruošta sperma.

Poros konsultacija
Konsultacijos metu gydytojas surenka informaciją apie poros medicininę istoriją, paskiria tyrimus, aptaria galimus gydymo būdus.
Tyrimai
Atliekami gydytojo paskirti tyrimai, jeigu prireikia atliekamos diagnostinės operacijos.
Stimuliacija
Pagal gydytojo paskirtą protokolą pradedama kiaušidžių stimuliacija – moteris stimuliuojama specialiais hormoniniais vaistais, kurie skatina subręsti daugiau folikulų, o tuo pačiu ir kiaušialąsčių, nei natūraliame moters mėnesinių cikle.
Punkcija
Transvaginalinės punkcijos (ultragarso kontrolėje per makštį punktuojant moters kiaušides specialia adata) metu išsiurbiamas folikulų turinys, kuriame ieškoma kiaušialąsčių. Procedūra atliekama su narkoze. Medicija klinikoje moteris praleidžia apie 2 valandas.
Spermos surinkimas
Sperma surenkama masturbacijos būdu tik Medicija klinikoje (vežti surinktą spermos mėginį iš namų negalima), arba specialia adata paimama tiesiai iš sėklidžių.
Apvaisinimas
Folikuliniame skystyje mikroskopo pagalba yra surandamos moters kiaušialąstės, kurios patalpinamos į specialias terpes (skysčiai, kuriuose yra palaikančios kiaušialąsčių gyvybingumą medžiagos). Vėliau į lėkšteles su surinktomis kiaušialąstėmis įlašinamas tam tikras specialiai paruoštos spermos kiekis, arba esant nepakankamam spermatozoidų kiekiui mikromanipuliatoriaus pagalba atrenkami greičiausi, morfologiškai taisyklingiausi spermatozoidai, kurie intracitoplazminės spermatozoido injekcijos metu, įtalpinami po vieną, į kiekvieną kiaušialąstę tam, kad būtų užtikrintas vaisinimas.
Embrionų auginimas
Įsodinimas
Spermos surinkimas
Spermos paruošimas
Spermos sušvirkštimas
Sėkmingas nėštumas

Pagalbinio apvaisinimo procesas

Kas yra pagalbinis apvaisinimas ir kuo jis skiriasi nuo natūralaus apvaisinimo po lytinio akto, kaip vyksta apvaisinimas, kuo skiriasi IUI ir IVF apvaisinimo procesas, per kiek laiko įvyksta apvaisinimas ir kokie yra apvaisinimo požymiai, kur vyksta apvaisinimas, kaip elgtis po pagalbinio apvaisinimo, taip pat – ar pagalbinio apvaisinimo įstatymas Lietuvoje numato pagalbinio apvaisinimo kompensavimą ir kitus svarbius klausimus.

Pagalbinis apvaisinimas – kas tai?

Jei lytinio akto tarp vyro ir moters metu įvyksta natūralus apvaisinimas, spermatozoidas(-ai) apvaisina moters organizme esantį(-ius) kiaušinėlį(-ius) ir užsimezga nauja gyvybė.

Neretai pasitaiko atvejų, kai porai nepavyksta pastoti natūraliai. Atlikus reikiamus vaisingumo tyrimus ir nustačius, kad nėra patologijos, porai galima padėti naudojant dirbtinį apvaisinimą.

Prieš rekomenduojant dirbtinį apvaisinimą, pirmiausiai porai yra pasiūlomi kiti nevaisingumo gydymo būdai, atsižvelgiant į nevaisingumo priežastis. Tai gali būti lytinių santykių laiko parinkimas, atitinkami medikamentai, mikrochirurginė operacija.

Pagalbinis reprodukcinis gydymas dažnai vadinamas pagalbiniu apvaisinimu, nors iš tiesų šioje procedūroje nėra nieko nenatūralaus ar dirbtinio, išskyrus tai, kad ovuliacija skatinama specialiais medikamentais, o pats apvaisinimas vyksta Medicija klinikoje.

IVF ir IUI: Pagrindiniai skirtumai

Yra skiriami du pagrindiniai pagalbinio apvaisinimo metodai:

IUI – intrauterininė inseminacija

IVF – apvaisinimas mėgintuvėlyje (in vitro fertilizacija)

Intrauterininė inseminacija (IUI) yra pati paprasčiausia pagalbinio apvaisinimo procedūra. Naudojant specialias metodikas moters partnerio (arba donoro) sperma paruošiama į specialią suspensiją ir kateteriu įvedama tiesiai į moters gimdą.

Kitas nevaisingumo gydymo metodas, kuris laikomas vienu iš veiksmingiausių pagalbinio apvaisinimo būdų, yra in vitro fertilizacija (IVF), suteikianti galimybę apvaisinti kiaušinėlius ne moters organizme. IVF procedūra yra priskiriama pagalbinėms reprodukcinėms technologijoms ir yra vadinama apvaisinimu mėgintuvėlyje, nes moters kiaušialąstėms apvaisinti reikalingos laboratorijos sąlygos ir tam tikros specialios medicinos procedūros.

IVF procedūros metu moters partnerio (arba donoro) sperma patalpinama į specialią talpą su moters kiaušialąste, ir spermatozoidai paliekami ją apvaisinti. Kai įvyksta apvaisinimas, sėkmingai apvaisintos kiaušialąstės paliekamos augti 2-5 paras, o po to perkeliamos į moters gimdą tolimesniam vystymuisi.

Kaip vyksta pagalbinis apvaisinimas?

Viskas prasideda nuo poros apsilankymo pas specialistą ir konsultacijos, kurios metu gydytojas surenka anamnezę, paskiria reikalingus laboratorinius ir/ar diagnostinius tyrimus, aptaria galimus gydymo būdus.

Tuomet pagal gydytojo paskirtą protokolą pradedama kiaušidžių stimuliacija – moters organizmas stimuliuojamas specialiais hormoniniais preparatais, skatinančiais subręsti didesnį skaičių folikulų (ir kiaušialąsčių), nei natūraliame moters mėnesinių cikle.

Intrauterininės inseminacijos (IUI) metu sukoncentruotas vyro spermos mėginys surenkamas į specialų vienkartinį kateterį ir sušvirkščiamas tiesiai į moters gimdą. Tuomet belieka laukti sėkmingo apvaisinimo ir nėštumo pradžios.

Jei gydytojo ir poros sprendimu nusprendžiama atlikti intrauterininę inseminaciją (IUI), masturbacijos būdu Medicija klinikoje surenkama (arba specialia adata tiesiai iš sėklidžių paimama) vyro sperma. Sperma yra specialiai paruošiama, atskiriant progresyvaus judėjimo tiesiaeigius spermatozoidus nuo nejudrių ir negalinčių apvaisinti spermatozoidų ir sukoncentruoti juos labai mažame specialios terpės kiekyje.

Jei pasirenkamas apvaisinimas mėgintuvėlyje (in vitro fertilizacija), po moters organizmo stimuliacijos hormonais, atliekama transvaginalinė punkcija, kurios metu išsiurbiamas folikulų turinys ir jame ieškoma kiaušialąsčių. Ši procedūra atliekama su narkoze.

Tuomet eina sekantis etapas – spermos surinkimas. Jį galima atlikti tik Medicija klinikoje (negalima surinktos spermos atsivežti iš namų) masturbacijos būdu arba specialia adata paimant tiesiai iš sėklidžių. Folikuliniame skystyje per mikroskopą yra surandamos moters kiaušialąstės ir jos patalpinamos į specialią skystą terpę, kuriose yra kiaušialąsčių gyvybingumą palaikančių medžiagų.

Vėliau į lėkšteles su kiaušialąstėmis įlašinama specialiai paruošta sperma, arba, esant nepakankamam spermatozoidų kiekiui, mikromanipuliatoriaus pagalba atrenkami greičiausi, morfologiškai taisyklingiausi spermatozoidai ir intracitoplazminės spermatozoido injekcijos metu, įtalpinami po vieną į kiekvieną kiaušialąstę sėkmingam apvaisinimui užtikrinti.

Po apvaisinimo embrionai auginami specialiuose laboratorijos inkubatoriuose, kuriuose yra palaikomas pastovus temperatūros ir drėgmės režimas taip atkuriant artimą natūraliai terpę. Vėliau, gydytojo ir embriologo sprendimu, geriausias embrionas (ar keli) yra perkeliamas į moters gimdą, naudojant specialų minkštą vienkartinį kateterį. Sekančią dieną po IVF tikrinama, ar kiaušialąstė(-s) buvo apvaisinta(-os) sėkmingai.

Per kiek laiko įvyksta apvaisinimas?

Kai lytinės ląstelės susilieja ir įvyksta apvaisinimas, po apvaisinimo susidariusi ląstelė yra vadinama zigota. Po apvaisinimo zigota pradeda dalintis ir sekančią dieną ji tampa dviejų, vėliau keturių ir t.t. ląstelių embrionu. Tokiu pačiu principu vyksta ir natūralus, ir pagalbinis apvaisinimas.

Kas lemia pagalbinio apvaisinimo sėkmę?

Ir IUI, ir IVF procedūrų sėkmė priklauso nuo daugybės faktorių: poros fizinės sveikatos ir psichologinės būsenos, patiriamo streso ir įtampos neigiamo poveikio, gyvenimo būdo, vyro ir moters anksčiau persirgtų ligų, partnerių amžiaus, moters svorio, kuris lemia hormonų apykaitą. Svarbu žinoti, kad pagalbinio apvaisinimo įstatymas Lietuvoje numato, jog kiekviena pora turi teisę į pagalbinį apvaisinimą, jei yra itin sudėtinga arba neįmanoma natūraliai pastoti

Lietuvoje dirbtinį apvaisinimą reglamentuoja Pagalbinio apvaisinimo įstatymas ir valstybė iš dalies finansuoja pagalbinio apvaisinimo kompensavimą, jei įvykdomi tam tikri reikalavimai.

Lytinių ląstelių banko metinė veiklos ataskaita

Pranešančioji įstaiga (įstaigos pavadinimas, padalinys, adresas): UAB Vaisingumo klinika, Olimpiečių g. 1-1, Vilnius
Laikotarpis už kurį teikiama ataskaita: 2023 sausio 1 d. – 2023 gruodžio 31 d.
Eil. Nr. Audinio ar ląstelės tipas Bendras paimtų / sukurtų šio tipo audinių ar ląstelių skaičius Bendras ištirtų šio tipo audinių ar ląstelių skaičius Bendras apdorotų šio tipo audinių ar ląstelių skaičius Bendras importuotų šio tipo audinių ar ląstelių skaičius Bendras eksportuotų šio tipo audinių ar ląstelių skaičius The total number of stored tissues or cells of this type Number of cases of distribution: For autologous use Number of cases of distribution: For allogeneic use
1 Male gametes (sperm) 131 131 131 0 0 5 126 0
2 Female gametes (eggs) 1386 1386 1386 0 14 0 1386 0
3 Embryos 882 882 882 0 6 201 1008 0
4 Ovarian tissue  0 0 0 0 0 0 0 0
5 Testicular tissue 0 0 0 0 0 0 0 0

Pagalbinis apvaisinimas Vilniuje

Konsultacijos
  • Gydytojo akušerio ginekologo konsultacija dėl nevaisingumo (pirminė)
    100 €
  • Gydytojo akušerio ginekologo pakartotinė konsultacija, teikiama moteriai dėl pagalbinio apvaisinimo
    70 €
  • Nuotolinė gydytojo akušerio ginekologo konsultacija dėl pagalbinio apvaisinimo
    70 €
  • Gydytojo akušerio ginekologo konsultacija su echoskopija, sekant folikulų brendimą
    70 €
  • Gydytojo mokslų daktaro akušerio ginekologo konsultacija dėl nevaisingumo (pirminė)
    120 €
  • Pakartotinė mokslų daktaro gydytojo akušerio ginekologo konsultacija, teikiama moteriai dėl pagalbinio apvaisinimo
    90 €
  • Nuotolinė mokslų daktaro gydytojo akušerio ginekologo konsultacija dėl pagalbinio apvaisinimo
    120 €
  • Gydytojo mokslų daktaro akušerio ginekologo konsultacija su echoskopija, sekant folikulų brendimą
    90 €
  • Gydytojo mokslų daktaro akušerio ginekologo konsultacija su echoskopija, teikiama moteriai dėl pagalbinio apvaisinimo
    150 €
  • Gydytojo akušerio ginekologo konsultacija su echoskopija dėl pagalbinio apvaisinimo
    130 €
Procedūros
  • Gimdos gleivinės mikropažeidimas (Scratching)
    120 €
  • Gimdos gleivinės paruošimas aktyvinta kraujo plazma prieš embrionų perkėlimą į gimdą
    300 €
  • Intrauterininė inseminacija (IUI)
    300 €
  • Kiaušidžių punkcija ir kiaušialąsčių apvaisinimas
    980 €
  • Kiaušidžių punkcija, negavus kiaušialąsčių
    550 €
  • Pakartotinė kiaušidžių punkcija (su intravenine nejautra) ir kiaušialąsčių apvaisinimas to paties ciklo metu
    550 €
  • Vyriškų lytinių ląstelių paėmimas iš sėklidžių ir jų apdorojimas (TESA - atliekant ICSI)
    500 €
  • Intracitoplazminė spermatozoido injekcija (ICSI)
    500 €
  • Fiziologiškai atrinktų spermatozoidų injekcija (PICSI)
    600 €
  • Intracitoplazminė morfologiškai atrinktų spermatozoidų injekcija (IMSI)
    900 €
  • Embrionų perkėlimas į gimdą
    720 €
  • Blastocistų auginimas ir perkėlimas į moters kūną
    400 €
  • Embrionų paruošimas (atšildymas) ir perkėlimas į gimdą
    700 €
  • Gimdos PRP
    700 €

Pagalbinis apvaisinimas Kaune

Konsultacijos
  • Gydytojo akušerio ginekologo konsultacija dėl nevaisingumo (pirminė)
    100 €
  • Gydytojo akušerio ginekologo konsultacija dėl nevaisingumo (pirminė)
    100 €
  • Gydytojo akušerio ginekologo konsultacija dėl nevaisingumo (pirminė)
    100 €
  • Gydytojo akušerio ginekologo konsultacija dėl nevaisingumo (pirminė)
    100 €
Procedūros
  • Intrauterininė inseminacija (IUI)
    300 €
  • Intrauterininė inseminacija (IUI)
    300 €

Pagalbinis apvaisinimas Klaipėdoje

Konsultacijos

  • Gydytojo akušerio ginekologo konsultacija dėl nevaisingumo (pirminė)
    100 €
  • Gydytojo akušerio ginekologo konsultacija dėl nevaisingumo (pirminė)
    100 €
  • Gydytojo akušerio ginekologo konsultacija dėl nevaisingumo (pirminė)
    100 €
  • Gydytojo akušerio ginekologo konsultacija dėl nevaisingumo (pirminė)
    100 €
Procedūros
  • Intrauterininė inseminacija (IUI)
    300 €
  • Intrauterininė inseminacija (IUI)
    300 €

Klausimai apie pagalbinį apvaisinimą

Kas yra pagalbinis apvaisinimas ir kokiais atvejais jis taikomas?
+ -

Audronė Usonienė

Akušerė-Ginekologė

Pagalbinis apvaisinimas – tai medicininė procedūra, kuri padeda poroms susilaukti vaikų, kai natūrali pastojimo galimybė yra sumažėjusi arba neįmanoma. Ši technologija taikoma tais atvejais, kai pora susiduria su nevaisingumu dėl įvairių priežasčių, tokių kaip kiaušidžių funkcijos sutrikimai, kiaušintakių nepraeinamumas, vyro spermos kokybės problemos ar nepaaiškinamas nevaisingumas. Pagalbinis apvaisinimas gali apimti įvairias technikas, pavyzdžiui, in vitro apvaisinimą (IVF), intracytoplasminę spermos injekciją (ICSI) ir kitus metodus.

Kas yra pagalbinis apvaisinimas ir kokiais atvejais jis taikomas?
+ -

Pagalbinis apvaisinimas, kaip ir bet kuri kita medicininė procedūra, gali turėti tam tikrų rizikų ir šalutinių poveikių. Viena iš pagrindinių rizikų yra daugialypis nėštumas (dvyniai, trynukai ir daugiau), kuris gali sukelti komplikacijų tiek motinai, tiek kūdikiams. Kitos galimos rizikos apima kiaušidžių hiperstimuliacijos sindromą (OHSS), kuris gali pasireikšti dėl pernelyg stipraus vaistų poveikio, naudojamų ovuliacijos indukcijai. Be to, yra nedidelė rizika infekcijoms, kraujavimui ar kitiems chirurginiams komplikacijoms, susijusioms su kiaušidžių punkcija ir embrionų perkėlimu. Pacientai taip pat gali patirti emocinį stresą dėl ilgalaikio gydymo proceso ir laukimo rezultatų.

Specialistai atliekantys pagalbinį apvaisinimą